rodiklisDUKIeškotiNarių sąrašasVartotojų grupėsRegistruotisPrisijungti

Share | 
 

 Sutaupyta šypsena

Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3, 4  Next
AutoriusPranešimas
Bubble_Fun
Linksminiesi su Can klube
avatar

Pranešimų skaičius : 1419
Age : 23
Miestas : Panevėžys
Registration date : 2008-07-20

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Antr. 01 27, 2009 8:31 pm

Žadėjau Arei įdėt, tai reikia ir dėt. Šiaip pagal dabartinius mano tesinius gana trumpas. Ir šiaip nevykęs toks... O dar kai taip ilgai nedėsiu ir dar nedįsiu tai išvis. Mad


8 skyrius

Pora minučių stovėjau ir vėpsojau į spintą. Mąsčiau, kaip apsirengi. Reikia sudaryti gerą įvaizdį mokykloje pirmą dieną. Išsitraukiau juodus džinsus. Taip, kas dar... Violetinis megztinis. Tamsus, ilgas, su didžiuliu kapišonu. Būtent tai ko man reikia – nieko nekrintančio į akis. Tamsiausi ir paprasčiausi mano drabužiai, nors ir jie buvo gana šaukiantys ‚pažiūrėk į mane!‘. Negalėjau pakęsti žmonių, kurie vieną dieną dėvi baltai juodą megztinį, kitą dieną – juodai baltui. Nekenčiu to! Todėl visada stengiuosi būti ryški kaip pavasarinė gėlė. Šiandien, apsivilgdama taip kiek sulaužiau savo nuostatas... Taigi nusprendžiau pažadėti sau, kad rytoj tikrai apsivilksiu raudoną megztuką.
Aš beprotiškai jaudinausi. Mąsčiau apie viską – apie naują aplinką, bendraklasius, mokytojus, galų gale kalbą!
Į pamoką įėjau jau nuskambėjus skambučiui. Blogiausia, kas galėjo nutikti – vėluoti pirmą dieną. Puikumėlis!
-Atsiprašau už pavėlavimą.
Ištariau vos girdimai ir greit patraukiau į gale pastebėtą laisvą vietą. Klasėje spengė tyla, apie 40 akių spoksojo į mane. Pasijutau klaikiai, siaubingai nejaukiai.
-Am... Aš naujokė. Inesa. Nieks nepranešė, kad turiu atvykti?
Bandžiau kažką šnekėti, kad neatrodyčiau visiška idiotė.
-Ak, tai, žinoma. Na pabandyk prie mūsų prisijungti.-tarė draugiška mokytoja. Ji padavė man vadovėlį ir tik tuomet supratau, kad dabar geografijos pamoka. Gerai, geografija man patinka. Beje, aš turiu mokytis 8 klasėje, nors turėčiau būti devintokė, bet dėl tų 9 mėnesių... Šiaip aš išviso nesuprantu. Aš turėčiau eiti į pirmą klasę, juk aš net nemoku šios kalbos!
Einant iš vienos pamokos į kitą tik nebyliai sekiau bendraklasius. Nieks su manimi nesisiūlė bendrauti, visi tik pašnairuodavo akimis. Vieni vaidindavo netyčia pažiūrėję, kiti akivaizdžiai nužiūrėdavo nuo galvos iki kojų...
Matematika. Buvo daugiau skaičių nei raidžių ir tai buvo puiku, nes skaičiai bendra kalba visiems.
Vokiečių. O ne, mano košmarai! Labiausiai ko bijojau. Turėčiau ją mokėti taip, kaip Lietuvoje mokėjau lietuvių, o tikrai taip nemoku! Beveik visą pamoką sėdėjau ir kaip blondinė mirksėjau akutėm. O mokytojas dar labai panoro sužinoti kiek aš moku, taigi jis klausinėjo apie visokius įmantrius dalykus, o aš net jo klausimų nesuprasdavau. Iš tiesų per tą pamoką labai supanikavau ir nusprendžiau bent pradžiai įsigyti žodyną. Nežinau ar pravers, bet tikiuosi.
Kad ir kaip buvau sutrikusi, tačiau galėjau pajusti tai, kad mano pilvas gurgte gurgia. Valgykloje taip pat slampinėjau nuleidusi galvą, nepastebima. Pasiėmiau maistą ir atsisėdau prie laisvo staliuko. Vos pradėjau valgyti prie manęs prisistatė dvi merginos. Mano bendraklasės, prisiminiau mačiusi jas per matematiką.
-Galime prisėsti?
Mano burna buvo pilna, taigi tik linktelėjau.
-Kažkaip pamanėme, kad naujokams visuomet nelabai jauku, tai nusprendėm prisidėti... Aš Sofija, ji Eva.-pasakė pažiūrėdama į šalia esančią mergaitę.
-A, taip, žinoma, ačiū, labai malonu.
Man iš tiesų buvo malonu. Jos taip pat atsinešė maisto ir mes pradėjome kalbėtis apie įvairius nereikšmingus dalykus.
-Na taip, Lietuva, prie Baltijos jūros, Baltijos šali...-nebenorėjau daugiau aiškinti, nes mano akys nukrypo į kai ką svarbesnio. Johanas. Tikrai, tikrai, ten jis. Įsistebeilijau į jį turbūt per daug akivaizdžiai.
-Ne, aš tikrai negirdėjau tokios.-pasakė mergina šviesiais plaukais sėdinti prieš mane. Eva, taip, rodos tai ji yra Eva. Tuomet ji sugavo mano žvilgsnį.-Na kaip? Ir neblogų vaikinų pas mus yra, tiesa? Tas tai tikras saldainis. Visos alpsta dėl jo. Bet perspėju – užimtas. Nors šiaip jis svajonių vaikinas. Toks ach...-ji užsisvajojusi žvelgė į jį.
-Jis čia mokosi?-paklausiau pertraukdama jos svajones.
-Taip. Vienuoliktokas.
-Ach, aš atrodau kaip tikra mažvaikė...-suinkščiau.
-Sakau tau, geriau net nemėgink.
Staiga Johanas atsisuko į mane. Pasijutau nejaukiai, nes tiesiog spoksojau į jį, todėl nusukau žvilgsnį kiek galėjau. Bet vis tiek pastebėjau, kad jis eina tiesiai prie manęs ir vėl išpūčiau akis.
-Sveika, tai kaip pirma diena mokykloje?-paklausė jis draugiškai.
Išgirdusi pažįstama balsą nusiraminau.
-Neblogai...
-Tai pirma pamoka penktadienį, gerai? Atvažiuosiu tavęs penktą prie tavo namų, kad nereiktų važiuoti autobusu.
-Ai tu čia apie tą pamoką... Maniau pamirši.
-Ne, juk sakiau, tai dabaš tesėsiu savo pažadą.
-Nebūtina.
-Bet aš visai norėčiau.
-Tuomet... Nemanai, kad bus per vėlu ir per tamsu mokytis?
Jis tik pažvelgė į mane keistu žvilgsniu, iš kurio nieko nesupratau, nusišypsojo ir nuėjo. Negalėjau nepastebėti į mane spoksančių su manimi pietaujančių merginų.
-Jis čia su tavim taip kalbėjo, ar aš buvau užmigus ir susapnavau sapną?-tikrai šokiruota paklausė, rodos laukdama atsakymo, Sofija.
-Na taip ir ką?
-Jis kalbėjo taip draugiškai ir šiltai... Šiaip jis toks pasipūtęs dažniausiai būna. Jis neveža merginų kažkur penktadienio vakarais.
-Niekis. Šiaip jis mane...
Ne, nenoriu pasakot joms tos istorijos, nes jos tokios kalbios, kad reiktų viską joms iškloti.
-Nieko, mes pažįstami.
-Kaip jūs susipažinot?-Sofija.
Tuo metu nuskambėjo skambutis. Mano išsigelbėjimas! Staigiai pašokau nuo kėdės.
-Nenoriu vėluoti dar į vieną pamoką, paskubėkim geriau.
Taip sugebėjau išsisukti nuo atsakymo joms, bet ne sau. Kodėl jis su manimi taip elgiasi? Kodėl, kaip jos sakė, su manimi elgiasi kitaip? O gal jis tik vaidina ir apsimetinėja? Bet kam? O gal jos tiesiog jo nepažįsta? Kodėl jis man visiškai neatrodo ‚pasikėlęs‘?
Gerai, labai gerai, kad mano galvoje atsirado naujų minčių.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Zefyriukas.
Stovyklauji su ARTE
avatar

Pranešimų skaičius : 2553
Age : 25
Registration date : 2008-07-01

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Antr. 01 27, 2009 8:40 pm

Man patiko.
Toks įdomus tęsinys.
Veiksmo buvo ir nebuvo, toks pilnas tęsinys.
Aš noriu pasakyti daug, bet va žodžių trūkumas ;DD
Žodžiu, man vis labiau patinka šis FF Looove
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Bubble_Fun
Linksminiesi su Can klube
avatar

Pranešimų skaičius : 1419
Age : 23
Miestas : Panevėžys
Registration date : 2008-07-20

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Antr. 01 27, 2009 8:50 pm

Ach, miela kai žmonėms pritrūksta žodžių. Tuomet išties rodos, kad patiko. Taigi dėkis. Apsikabinkim
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Cas
I LOVE MESSI
avatar

Pranešimų skaičius : 3003
Registration date : 2008-07-01

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Kv. 01 29, 2009 8:23 pm

Dieeee, aš irgi kažkaip neturiu žodžių ;DD
Bet aš juk sakiau, kad čia su JOhanu kažkas bus Laughing Cool
Tiesiog myyyyliu šį ff Looove

_________________
Futbolo gyvenimo fanas Laughing
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Bubble_Fun
Linksminiesi su Can klube
avatar

Pranešimų skaičius : 1419
Age : 23
Miestas : Panevėžys
Registration date : 2008-07-20

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Kv. 01 29, 2009 8:26 pm

Tu jau du kartus sakei, kad sakei. Laughing
Ačiū.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Mistiness
Cristiano Ronaldo is MINE.
avatar

Pranešimų skaičius : 2402
Age : 23
Registration date : 2008-07-01

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Kv. 01 29, 2009 8:33 pm

Ooo, man laaabai patiko Cool
Dabar aš noriu kuo greičiau sužinot kaip jai seksis mokytis su Johanu ;D
Ir šiaip viskas velniškai įdomu Looove
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Bubble_Fun
Linksminiesi su Can klube
avatar

Pranešimų skaičius : 1419
Age : 23
Miestas : Panevėžys
Registration date : 2008-07-20

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Kv. 01 29, 2009 8:38 pm

Dar kartą reikia dėkot. Bet yra ko. Taigi AČIŪ. O žinok jei nori sužinot kaip seksim mokytis, tai dar ilgai reiks laukt.;D
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Bubble_Fun
Linksminiesi su Can klube
avatar

Pranešimų skaičius : 1419
Age : 23
Miestas : Panevėžys
Registration date : 2008-07-20

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Tr. 02 04, 2009 2:46 pm

Rinkausi tarp dviejų variantų - vienas ilgas ar du trumpesni. Pasirinkau du trumpesnius, bet gali būt, kad kita dalis irgi šiandien bus.;]


9 skyrius

Tikėjausi, kad ketvirtadienis prabėgs be galo ramiai, tiesiog belaukiant penktadienio. Bet aš labai smarkiai klydau.
Po pirmos pamokos ramsčiau sienas viena, nes nenorėjau būti su niekuo, o galų gale ir neturėjau su kuo būti. Tiesiog laukiau, kol ateis pamoka, laukiau, kol praslinks laikas.
Belaukiant, pro mane praslinko trys bendraklasės.
-O jūs žinojot, kad ji nušoko nuo savo mokyklos stogo? Ji kažkokia nesveika, visiška psichinė.-tarė viena ir pažvelgė į mane. Aiškiai supratau, kad kalba apie mane.
-Ej, nekalbėk apie ją, juk ji čia ir ji viską girdi.-kita timptelėjo jai už rankovės.
-Tu manai, ji supranta. Ji tokia kvaiša, kad ji tikrai nesugebėtų suprasti ką mes kalbam.
Jaučiau kaip kraujas manyje verda. „Dūk rami, dūk rami, įkvėpiam, iškvėpiam...“ kartojau sau be paliovos.
-Taigi, nebaigiau pasakot-tauškėjo vėl ta pati mergina.-Ji nušoko nuo stogo dėl kažkokio vaikino, kuris ją paliko. Juokinga ar ne. Kas gi norėtų su tokia būti.-ji dirbinai nusijuokė, tą patį veiksmą kuo greičiau atliko ir kitos dvi papūgos.-Taigi, taigi. Ir žinok ką – ji gyveno be tėvo tol, kol neatsikraustė čia. Sako, kad tėvas ją ir jos mamą paliko, o jos dabar tik kaip prielipos prie jo. Aišku, jos tėvas nemyli jos motinos, kitaip ir būt negali jei paliko jas Lietuvoje ir atvažiavo čia.
Sugriebiau jos petį ir atsukau tą šlykštynę į save.-Klausyk, gali apie mane kalbėti ir apkalbėti kiek nori, bet prie mano šeimos nelysk!-surikau tiesiai jai į veidą.
-Ach, ach, ach, kaip aš tavęs bijau. Norėsiu ir apkalbėsiu visus.-maivėsi ji priešais mano akis.-O kaip tu visą tai kitaip paaiškinsi? Paaiškinimo nėra – JIS TAVĘS NEMYLI Kaip gaila.-ištarė jį man dar arčiau ir dar labiau vaidindama.
-Nedrįsk daugiau niekada nieko sakyti apie tai, apie ką visiškai nieko nežinai!-surėkiau ir mano kraujas galutinai užvirė. Čiupau jai už plaukų ir sviedžiau ant žemės. Ji pradėjo klykauti ir taip pat temti už plaukų. Nebemačiau beveik nieko tik tamsą, girdėjau klyksmus ir jaučiau mes vartomės ant žemės ir aš daužau ją net nesuprasdama kur ir kaip.
Pajutau stiprias rankas, kurios atitraukė mane nuo tos kvailos būtybės. Aš toliau spardžiausi ir labai sunkiai šnopavau.
-Neverta, tiesiog neverta su tokiomis kaip jos prasidėti.-ramiai šnibždėjo vaikinas, laikantis tvirtai mane, kad neištrūkčiau vėl.
-Visi pas direktorių!

-Atleisk, jei pridariau tau rūpesčių.-atsiprašinėjau bandydama išsišukuoti savo išdarkytus plaukus.
-Nieko tokio. Tu tiesiog truputėli kvaila, jei su jomis prasidėjai.
-Bet tu net nenutuoki ką jos, tiksliau ji kalbėjo. Kalbėjo apie mano šeimą tokius dalykus, apie ką ji tiesiog nieko nenutuokia.
-Na jei apie šeimą tuomet suprantu.
-O šiaip aš pasakysiu direktoriui, kad dėl visko kalta aš o tu čia išviso tik gerą darei.-pranešiau jam, mat mes dabar sėdėjome prie direktoriaus kabineto ir laukėme kol išeis ta kvaiša ir pakvies mus.
-Aš nenorėčiau, kad tave smarkiai nubaustų.
-Na manau nebus ko nors labai baisaus... Beje, gal jau reiktų susipažinti, tiek kartų matėmės, o dar nežinau tavo vardo.-ištiesiau jam savo ranką.-Inesa.
-Teodoras. Malonu susipažinti.-jis paspaudė mano ranką ir nusijuokė.
Beje, taip, tai buvo tas pats vaikinas kurį sutikau einant į parduotuvę ir kalnų informacijos namuke. Įdomu, ar ne? Netgi labai. Galbūt tai mano lemtis, jei taip dažnai sutinku tuos pačius žmones? Bet ar aš tikiu lemtimi? Ar galiu dabar su jais bendrauti daugiau vien manydama, kad taip lemta? Viskas taip painu, neaišku ir įdomu. Gyvensiu toliau Lauksiu to, kas bus. Nors iš tiesų labai norėčiau tuojau pat nubėgti į ateitį ir apžvelgti visus įvykius...
Sėdėjome tyloje ganėtinai ilgą tarpą.
-Įdomu, ką jie ten taip ilgai veikia...
-Manyčiau, akd direktorius mato jos kaltę, jei taip ilgai ten ją laiko.
-O taip, gal pažįsta ją.
-O tu ją pažįsti, kad esi taip kategoriškai nusiteikus?
Šis klausimas mane įsiutino. Jis prieš mane, aiškiai prieš mane. Pyktelėjau!
-Na ne, bet jau dabar supratau.
-Neskubėk teisti, to ko nepažįsti.
-O tu neskubėk nusistatyti prieš tuos, kurių nepažįsti!
-Aš nenusiteikęs prieš tave, tiesiog noriu tiesios, net jei ne visuomet tiesa mums patinka. Kai suprantame klaidas galime jas taisytis, mokytis...
-Teisybės ieškotojas.-burbtelėjau sau po nosim.
-Turi daug draugų?
-Cha! Ir dar sakai, kad tu prieš mane nenusistatęs. Tai žiauriausia tema, kokią galėjai sugalvoti.-pavarčiau akis.
-Aš tik paklausiau paprasto klausimo, nebūk tokia isteriška.-jis kalbėjo itin ramiai ir tai dar labiau vedė mane iš proto.
Patylėjau kelias akimirkas, kol nusiraminau. Tuomet tyliai prabilau.
-Čia – nei vieno. Turbūt... Raminu sake, kad dar turėsiu, kad dar reikia laiko tam. Kaip iš tiesų bus nežinau... Lietuvoje. Gal, keletą. Jie laikė mane savo drauge, bet man tai jie šiaip nelabai patiko.
-Tuomet duosiu tau vieną draugišką patarimą. Tikrai, tik nesupyk, aš tik gero noriu. Jei nori turėti draugų, o žinau, jų nori visi, pasistenk būti šiek tiek draugiškesnė. Tik truputėli.
Nieko neatsakiau. Norėjau pasiusti, bet jis buvo teisus. Tiesiog siaubingai teisus. Aš visuomet buvau per didelė niurzga.
-Tuomet mes galbūt galėtume pabandyti būti draugais. Gali treniruotis su manimi.
Jis vėl nusišypsojo. Jo šypsena buvo tokia miela ir šilta.
-Ačiū.
Aš taip pat nusišypsojau.
Atsidarė direktoriaus kabineto durys ir išėjo ta mergina, su kuria susimušiau. Ji buvo be galo pasiutusi.
-Gali eiti.
Pasakė ji ir metė į mane žudantį žvilgsnį. Truputuką išsigandau, atsistojau ir įėjau į kabinetą.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Cas
I LOVE MESSI
avatar

Pranešimų skaičius : 3003
Registration date : 2008-07-01

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Tr. 02 04, 2009 3:48 pm

Wooooow, kaip čia nerealovaaa Looove
Čia bus draugystės trikampis ;DD
Bet ble ta pana, kokia kvaiša nekenčiu jooos ;DD
DAAAAAARRRRRR

_________________
Futbolo gyvenimo fanas Laughing
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Zefyriukas.
Stovyklauji su ARTE
avatar

Pranešimų skaičius : 2553
Age : 25
Registration date : 2008-07-01

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Tr. 02 04, 2009 3:57 pm

Man patiko.
Veiksmo buvo.
Tik kai kurių vietų nesupratau, nes iš pradžių rašei apie viena,o paskuj kažkaip peršokai ant kitko ;D
Laukiu tęsinio.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Cas
I LOVE MESSI
avatar

Pranešimų skaičius : 3003
Registration date : 2008-07-01

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Tr. 02 04, 2009 4:04 pm

Nominuotas ff garbėj ;D



P.S. pirmas postas ;DD

_________________
Futbolo gyvenimo fanas Laughing
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Mistiness
Cristiano Ronaldo is MINE.
avatar

Pranešimų skaičius : 2402
Age : 23
Registration date : 2008-07-01

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Tr. 02 04, 2009 5:17 pm

Ulala, man patiko Cool
Taip įdomu pasidarė, kai dar tą mergą įterpei. Ir tas Teodoras man kažkoks įtartinas Laughing
Nu, o šiaip ai lauksiu dar ;D
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Bubble_Fun
Linksminiesi su Can klube
avatar

Pranešimų skaičius : 1419
Age : 23
Miestas : Panevėžys
Registration date : 2008-07-20

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Sk. 02 08, 2009 8:55 pm

Uj, užmiršau pakomentuot:
Casuny - draugystės trikampis? Dar tokių būna?;D
Spalvota - aj jo, aš labai nepastovi, dažnai man ir gyvenime taip.;D
Miste - įtartinas. Taip nuskambėjo, lyg jis koks žudikas būtų.;D
Ir visom ačiū.

Nesitikėjau taip išsitemt su šiuo tesiniu, bet kažkaip netyčia. Kai pagalvoju, akd tai dar tik 10 dalis... Laughing


10 skyrius

Atrakinau duris ir įėjau į namų vidų. Už manęs lėtai slinko mama. Įėjusi numečiau kuprinę į kampą, mama numetė rankinę ant sofos ir abi prisėdome pasikalbėti.
-Nesuprantu... Nesuprantu, nesuprantu...-kartojo mama ir lėtai purtė galvą.-Turėjau padorią dukterį. Turėjau ramią, paprastutę dukrelę, o dabar...
-Mama, tu bent žinai dėl ko taip pasielgiau?
-Tai dabar dar žadi teisintis? Tau dar to negana?
-Mama, ta šlykštynė pasakė, kad tėtis mūsų nemyli, kad visa mūsų šeima apgailėtina ir panašiai!-bandžiau tvardytis, nes prie mamos stengdavausi nerėkti, bet man jau nebesisekė.
-Tai štai kaip šiais laikais sprendžiamos net tokios problemos?
-Tai ką man reikėjo daryti? Stovėti ir nereaguoti?
-Galbūt tai kartais ir geriau...
-Galbūt tavo laikais buvo geriau, bet šiais ne. Reikia išsikovoti vietą po saule. Niekam neleisiu manęs trypti ir lipti man ant galvos. O tuo labiau ginsiu savo šeimą!
-Vaike mano, kas tau pasidarė?
-Kas man pasidarė?!-rėkiau pro besikaupiančias ašaras.-Visuomet buvau tokia, tokia, kokios tu nenorėjai matyti ir nematei. Manei, kad turi gražią, mandagią, paklusnią dukrelę. Bet ne, aš ne tokia. Aš visiškai ne tokia! Atsimerk, mama, ir prablaivėk. Aš turiu tvirtą nuomonę ir aš esu aš, net jei tau nepatinku.
-Bet... ką tu padarei mano mergytei?
-Eik tu mama žinai kur... aš suaugau ir nebesu tavo mergytė, gyvenu taip kaip noriu. Net nežinau kas mane taip išauklėjo. Tokia jau gimiau. Atleisk, kad tau gimė ne porcelianinė mergaitė su paauksuotais krašteliais!-išrėkiau net negalvodama viską isteriškai vergdama ir nubėgau į kambarį. Parkritau ant lovos, apsikabinau pagalvę ir verkiau. Negalėjau patikėti tuo, kas dabar įvyko. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad taip kalbėsiu su savo mama. Net nesapnavau to! Mano tėvai buvo iš tokių, kurie vien žvilgsniu priverčia paklusti. Atsimenu, man draugai sakydavo, kad tėvai jiems moka jei dirba, o jie vis tiek nedirba, o aš dirbdavau net negalvodama apie atlygį. O kas bus dabar net nenutuokiu. Jau kai grįš tėvas...O ne, turėtų užvirti tikras pragaras. Turbūt per smarkiai prisidirbau.
Kai atmerkiau akis mane išgąsdino stipri šviesa. Akys buvo siaubingai sulipusios ir aš vos ne vos jas praplėšiau. Ramstydamasi sienų atsistojau ir nuėjau į vonią. Nusiprausiau veidą ir išėjau iš jos, tuomet nusliūkinau atgal į kambarį ir dirstelėjau į laikrodį. 9,34. O ne, vėluoju į makyklą! Ši žinia mane pritrenkė ir aš staiga prabudau.
-Mama!-sušukau bėgdama laiptais.-Kodėl manęs nepažadinai?!-greit pasiėmiau į kampą numestą kuprinę, tuomet vėl nubėgau į savo kambarį, sumečiau visas knygas net nežiūrėdama. Nubėgau į mamos miegamąjį. Jos ten nebuvo. Keista, netgi labai... Aj taip, ji sakė eisianti ieškoti darbo. Bet sakė palauks kol išeisiu aš ar bent paliksianti rašteli ir pinigų. Apsidairiau visuose kambariuose. Nieko. Reiškia ji tikai labai supyko. O ne, nenoriu to... Pagriebiau nuo spintelės obuolį, nusikabinau striukę ir išlėkiau pro duris.
Mokykloje viskas buvo gerai. Direktorius nesiruošė man nieko daryti, nes mama pažadėjo su manimi susitvarkyti. Jaučiau, kad dabar tų žodžių gailisi. Visą laiką mokykloje mąsčiau apie tai, kas manęs laukia namuose.
Namo ėjau turbūt pusę valandos. Man taip skaudėjo pilvą, visuomet taip būdavo iš baimės, kad jaučiau nebepaeisiu nei žingsnio. Lėtai, lėtai sukau namų raktą. Bet privalėjau, juk kada nors vis tiek turėčiau įeiti . Mama stovėjo prie viryklės ir kažką gamino. Ji tai darydavo nuolat.
-Labas.-atsargiai pasisveikinau. Tyla. Taip, ji pyksta... Buvo du variantai – šūksniai arba tyla.-Am... Radai darbą?
-Taip.
-Kaip gerai!-nušvitau visa. Žinojau, kad ji to labai nori. Tačiau iš jos veido nedingo abejingumas.-O aš gavau už matematiką 7. Manau labai puiku, kai mokausi kita kalba.
-Taip.-vėl abejingai atsakė. Supratau, kad jos neprakalbinsiu.
Vėl numečiau kuprinę ir atsisėdau ant sofos, susikėliau kojas, apkabinau jas. Žiūrėjau kaip mama dirba ir bandžiau suminkštinti jos širdį, bet nepavyko. Sėdėjau taip turbūt ilgai, bet nepavargau, man nepabodo. Mano tylų sėdėjimą ir mamos gaminimą pertraukė prie namo sustojęs automobilis. Mečiau akis į laikrodį. Ne, tai tikrai negali būti tėtis... Suskambo skambutis.
-Aš atidarysiu!-pašokau nuo sofos, kad įtikčiau mamai bent šiek tiek.
Plačiai atidariau duris ir iškart išsprogdinau akis ir pasižiojau. Johanas. Buvau visai pamiršus, tiesiog visiškai!
-Sveika.-jis jautėsi nejaukiai dėl mano nustebimo.-Ar... Ar tu pamiršai? Ar tu nenori? Galime tai atidėti arba išvis užmiršti...
-Ne, ne. Na tiesą sakant tai išgaravo man iš galvos, bet aš noriu, tik nežinau.
Žvilgtelėjau į mamą. Ji vaidino nežiūrinti ir nesiklausanti.
-Mama, pas mane atėjo... draugas ir mes buvom susitarę kur nors nueiti. Galiu?
-Tavo gyvenimas, tu ir spręsk.-pasakė ji tyliai ir abejingai. Po velniais, ji nuostabi aktorė! Man dėl to buvo pikta, nes ji beveik įtiko mane, kad jai nerūpi.
Tuomet aš pažvelgiau į Johaną ir tyliai sukuždėjau.
-Ar man prireiks kažko ypatingo?
-Manau tik striukė ir batų.-nužvelgęs mane tarė.

Įsėdome į jo automobilį ir pradėjome važiuoti. Pamaniau apie tai, kaip dabar reiks mokytis kažko ir.. garsiai atsidusau.
-Ar nemanai, kad tai tikrai reikėjo atidėti?
-Ne. Galbūt taip man pavyks prasiblaškyti.
-Tikiuosi, kad man pavyks padaryti, kad tau būtų gera.
Nusišypsojau.
Toliau važiavome tylėdami. Kažkodėl norėjau verkti, nors tikrai man nebuvo taip skaudu dėl tėvų. Tegul eina jie po velniais, man nesvarbu. Tiesiog šiandien buvo tokia diena, kai man liūdna ir ašaros tiesiog kaupiasi.
Mes išlipome ir neėjome vėl į tą patį pastatą, kuriame dirbo Teodoras ir aną kart susitikau su Johanu. Bandžiau sugalvoti kaip jis vadinasi, bet man į galvą nešovė jokia protinga mintis.
Įėjome į tokią patalpą, kur buvo didelis stalas ir daug kėdžių prie jo. Čia kažkas panašaus į konferencijų salę. Gal čia susirinkdavo didesnė grupė? Šiandien neturiu noro sukti smegenis!
Atsisėdau ant kedės jis taip pat atsisėdo. Turbūt turėčiau jaustis nejaukiai, bet jaučiausi normaliai.
-Bus labai keista mokyti vieną žmogų.
-Tai gal aš galiu prisidėti prie kokios grupės? Jei tau tai nepatinka? Nes man tai nėra didelio skirtumo.
-Ne! Man bus įdomu ir šiaip... Nežinau, kažkodėl noriu, kad viskas būtų taip.
Tylėjau. Sėdėjau ir žiūrėjau į jį bandydama suprasti, ką jis norėjo pasakyti.
-Taigi, tu turbūt įtari nuo ko reiks pradėti.
Vėl tylėjau. Nesupratau, kodėl mano plaukai tamsūs. Turbūt mane vos gimusią nudažė, nes elgiuosi kaip blondinė.
-Teorija.
-Ne! Šiandien to tikrai nepakelsiu.-pasakiau tokiu tragišku balsu, kad bandant įsivaizduoti save iš šono atrodė, kad kažkas mirė. Tuomet aš pravirkau. Net nelabai žinau kodėl, tos ašaros tiesiog netikėtai išsiveržė. Užsidengiau savo veidą, nes man buvo truputėli gėda.
-Gal tai tikrai reikėjo atidėti.
Johanas atsistojo nuo kėdės ir atėjo prie manęs, atsisėdo šalia.
-Žinoma, atidėsime viską bent dabar. Gal parvežti tave namo?
-Ne, tik ne namo. Nenoriu ten.
Susikėliau ant kedės kojas ir apsikabinusi jas verkiau.
-Gal nori išsipasakot? Kartais nuo to palengvėja.
-Ach... Mano gyvenimas tiesiog sumautas. Kai nustojau nuolat galvoti apie Rimgaudą, vaikiną dėl kurio bandžiau nusižudyti, supratau, kad čia turbūt nelabai susikursiu gero gyvenimo, nes ir čia man nesiseka. Neturiu draugų, susipykau su tėvais... pati nesuprantu kas man daros ir kodėl viskas taip.
-Nusiramink.-tarė jis ir mane apkabino-Patikėk, viskas praeis ir tuomet juoksiesi iš visko.
-Galbūt, bet aš pavargau laukti kol viskas praeis ir bus geriau. Tiesiog nebeturiu jėgų viskam priešintis.
-Tuomet pabandyk kurį laiką nekovoti su viskuo. Truputėli nusileisti, gal net pavaidinti. O paskui apsispręsk kaip tau gyventi geriau.
Įsikniaubiau į jo megztinį. Tuomet susiprotėjau ir atšokau.
-Atleisk... Aš... Tiesiog jaučiuosi vieniša šiuo metu, todėl man reikia kažko artimo. Bet tu manęs, o aš tavęs beveik nepažįstu, taigi...
Jis prisitraukė mane prie savęs.
-Niekis. Man patinka būt kažkuo artima.

Verkiau jo apkabinta net nenutuokiu kiek laiko. Paskui tiesiog sėdėjome, aš beveik užmigau. Jaučiausi taip, lyg pažinočiau jį visą gyvenimą, šalia jo buvo taip gera. Mane ramino jo būvimas šalia. Niekuomet nebuvau sutikusi žmogaus, kuris taip greit ką nors prisileistų. Įdomu... Krūptelėjau ir pašokau.
-O ne, kiek dabar valandų?-pažvelgusi pro langą nustėrau. Atrodė, kad buvo vidurnaktis – už lango švietė žvaigždės ir mėnulis. Griebiau striukę.-Tu privalai mane kuo greičiau parvešti namo. Tikiuosi manęs dar neieško policija!
Namo parsigavau greičiau nei tikėjausi, nes jis stipriau viršijo greitį ir jaučiau, tik nerimaudamas dėl manęs.
Jis sustojo prie mano namų.
-Dėkui. Tu nuostabus. Tikrai, labai labai. Tikiuosi nesugadinau tau dienos ir vis dar norėsi mane mokyti.
Jis norėjo žiotis, bet neturėjau tam laiko.
-Pasikalbėsime mokykloje, gerai?
Jis linktelėjo. Pabučiavau jam į skruostą ir iššokau iš mašinos. Persigandusi, bet greitai atrakinau duris ir įžengiau į jas pasitikdama savo likimą.
Kambaryje buvo tamsu, taigi, tikėdamasi, kad tėvai miega, pradėjau sliūkinti pro kambarį.
-Grįžai. Nesitikėjau.
Išgirdau mamos, kuri sėdėjo ant sofos, balsą.
-Ma...
Nespėjau pabaigti sakinio, išgirdau tėvų miegamojo durų trenksmą.
Tikrai nesuprantu koks velnias mane apsėdo.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Zefyriukas.
Stovyklauji su ARTE
avatar

Pranešimų skaičius : 2553
Age : 25
Registration date : 2008-07-01

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Sk. 02 08, 2009 9:09 pm

Jo, čia geras tęsinys ;D
Man patiko, jos ir mamos santykiai, grynai, kaip pas mano draugę Laughing
Įdomu, įdomu.
Žodžiu, aš laukiu daugiau ! Looove
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Bubble_Fun
Linksminiesi su Can klube
avatar

Pranešimų skaičius : 1419
Age : 23
Miestas : Panevėžys
Registration date : 2008-07-20

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Sk. 02 08, 2009 9:46 pm

Aš tuos santykius bandžiau daryt kaip savo ir mamos, bet kažkaip ne visiškai taip gavosi. Laughing
Ačiū, kad patiko.
Beje komentaras galėjo ir ilgesnis būt pagal tokį tesinį.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Zefyriukas.
Stovyklauji su ARTE
avatar

Pranešimų skaičius : 2553
Age : 25
Registration date : 2008-07-01

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Sk. 02 08, 2009 9:55 pm

Tai man žodžių gi pritrūko, būk tolerantiškesnė Rolling Eyes
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Bubble_Fun
Linksminiesi su Can klube
avatar

Pranešimų skaičius : 1419
Age : 23
Miestas : Panevėžys
Registration date : 2008-07-20

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Sk. 02 08, 2009 10:01 pm

Tai žinoma, ačiū ir už tokį komentarą. Patenkinta? Laughing
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Cas
I LOVE MESSI
avatar

Pranešimų skaičius : 3003
Registration date : 2008-07-01

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Antr. 02 10, 2009 8:27 pm

Eiktuuuuu koks čiaaaaaa nerealybė Looove
Dievinu šį ff

_________________
Futbolo gyvenimo fanas Laughing
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Bubble_Fun
Linksminiesi su Can klube
avatar

Pranešimų skaičius : 1419
Age : 23
Miestas : Panevėžys
Registration date : 2008-07-20

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Antr. 02 10, 2009 8:28 pm

Ne nu. Toks tesinys ir tik toks komentaras. Nesąžininga...
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Cas
I LOVE MESSI
avatar

Pranešimų skaičius : 3003
Registration date : 2008-07-01

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Antr. 02 10, 2009 8:31 pm

nėr laiko

_________________
Futbolo gyvenimo fanas Laughing
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Bubble_Fun
Linksminiesi su Can klube
avatar

Pranešimų skaičius : 1419
Age : 23
Miestas : Panevėžys
Registration date : 2008-07-20

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Antr. 02 10, 2009 8:33 pm

Nu gerai, ačiū, kad skaitai.:]
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Mistiness
Cristiano Ronaldo is MINE.
avatar

Pranešimų skaičius : 2402
Age : 23
Registration date : 2008-07-01

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Tr. 02 11, 2009 3:59 pm

OMGOMGOMG Looove
Visų pirma, tai dievinu toookius ilgus tęsinius, o kai jie dar tokie..tokie nuostabūs, tai net nežinau ką pasakyt ;D
Visų pirma, tai tie jos santykiai su tėvais. Tokie įdomūs ir įdomu kaip ten bus toliau.
O ir tas Johanas. Aš taip laukiu kol kas nors su juo įvyks, nes juk įvyks ane? Laughing
Ir šiaip aš labai aiškiai įsivaizduojų tą visą aplinką ir šiaip viską ;D
Taigiii, laukiu DAR Dance
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Bubble_Fun
Linksminiesi su Can klube
avatar

Pranešimų skaičius : 1419
Age : 23
Miestas : Panevėžys
Registration date : 2008-07-20

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Tr. 02 11, 2009 7:29 pm

Ačiū.
Jum dabar pastoviai žodžių trūksta. O tai mane erzina. Mad bet tavo komentaras dar ilgas. Šaunuolė.
Kai pagalvoju, kad reiks tuos santykius toliau užbaigt tai oj, oj. Nieko nesugalvoju toliau. Laughing
Man patiko tavo tas klausimas 'nes juk įvyks, ane?'. Prajuokino. Laughing Pagyvensim - pamatysim.
O, to ir siekiai. Malonu jei pasiekiau.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Cas
I LOVE MESSI
avatar

Pranešimų skaičius : 3003
Registration date : 2008-07-01

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Pir. 03 23, 2009 4:59 pm

kadaaaaaaaaaaaaaa?

_________________
Futbolo gyvenimo fanas Laughing
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Bubble_Fun
Linksminiesi su Can klube
avatar

Pranešimų skaičius : 1419
Age : 23
Miestas : Panevėžys
Registration date : 2008-07-20

RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   Št. 04 04, 2009 8:29 pm

Imkit iš manęs pavyzdį - rašykit tesinius. Cool


11 skyrius

Praslinko penkios dienos. Mama vis dar su manimi kalbasi minimaliai, šaltai. Bet aš nebeimu to į galvą – sukūriau šiam žaidimui savas taisykles. Ji buvo suplanavusi, kad man tai nusibos ir aš atsiprašysiu. Jau beveik buvau nusprendus taip ir daryti, kol nesumaniau perkurti taisykles. Aš taip pat šaltai elgiuosi su ja ir jaučiu, kad greitu matu jai tai pabos. Pora dienelių ir ji atsileis.
Šiaip daugiau viskas klostosi kaip ir neblogai. Buvo atėjęs liūdesys ir buvo išties sunku, bet viskas praėjo. Išgyvenau. Kaip visuomet.
Sėdėjau su Teodoru valgykloje ir baiginėjau savo pietus. Pastarąsias dienas, nuo tos, kuomet buvau pas direktorių, gerai sutariu su Tedu. Jis išties toks nuostabus! Ir nesuprantu, ko trainiojasi su manim. Ir dar būtent šiomis dienomis, kai mano nuotaka bloga. Nors stengiausi su juo būti bent kažkiek maloni, abejotina, kad iš to išėjo kažkas gero. Bet jis kantrus, mano priešingybė. Be to labai linksmas, protingas, iškalbus ir šiaip toks... Tokių reta ir man patinka, kad jis būna su manimi. Kaip minėjau, užbaiginėjau maisto likučius, kai pamačiau valgyklos kampe stoviniuojantį Johaną.
-Aš minutėlei bėgu. Greit grįšiu.-nusišypsojau Tedui ir pakilau. Gerai, kad prie Johano nebuvo jo draugų ar dar ko, nes tuomet turbūt būčiau neišdrįsus prieiti prie jo.
-Sveikas.-šyptelėjau-Žinai, man rodos aš jau pasiruošus pirmajai pamokai.
-Tikrai?
-Tikrai, tikrai.
Jis klastingai šyptelėjo.
-Šį kart nebeturėsi galimybės išsisukti.
-Tu mane pradedi gąsdint. Bet gerai.
-Nereikia nieko bijoti. Ypač manęs.-jis nusišypsojo turbūt vienu iš nuostabiausių šypsenų pasaulyje.-Tai kada turi laiko.
-Man bet kada tinka.-gūžtelėjau pečiais.-Vis tiek be pamokų nieko neveikiu.
-Gerai, tuomet šiandien dar pasimatysime.
Kol aš, savo lėta reakcija susiprotėjau, jo valgykloje nebebuvo ir aš nepaklausiau nei kur, nei kada susitiksime.

Išėjau iš mokyklos galvodama apie kažką neaiškaus, nekonkretaus, buvau užsisvajojusi. Staiga pastebėjau, kad šalia manęs sustojo automobilis. Žvilgtelėjau į vidų.
-Šok greičiau, negaliu čia stovėti visą dieną.-tarė Johanas iš automobilio.
Nejau aš išties tokia lėta?
Kuo greičiau įlipau į keleivio vietą ir mes nurūkome keliu.

Jei būčiau žinojus, kas manęs laukia paskui, turbūt būčiau nei už ką nesutikusi. Visų pirmas ir keisčiausias dalykas buvo tas, jog maniau, kad mokysiuos slidinėti su slidėmis. Na juk slidinėti-slidės, labai artimi žodžiai. Net nemaniau ir net neklausiau, Johanas taip pat nepasakė, nes jam, rodos, tai atrodė labai akivaizdu ir išėjo taip, kad nieko apie tai nežinodama aš pradėjau mokytis slidinėti snieglente. Įdomiai čia viskas taip...
Nemaniau, kad būsiu tokia nemokša kvaiša. Kiek aš juoko sukėliau Johanui. Iš pradžių kiek stresavau, bet paskui pasidarė labai linksma. Žinoma ne tuomet, kai jau to pirmos dienos jis mane nukankino taip, kad visą kitą dieną gulėjau nejudėdama ir dejavau iš skausmo. Čia jau jo kaltė – persistengė. Kad ir kaip bebūtų, visa tai man patinka.
Dabar prabėgo šiek tiek laiko ir aš jau truputėli moku slidinėti. Žinoma tai, ne vienintelis dalykas pasikeitęs mano gyvenime.
Nors šiek tiek pritapau mokykloje, nors, žinoma, tebesu savimi. Tačiau radau keletą draugių, puikiai sutariu su Tedu. Kai jis pirmą kart pasiūlė būti draugais, tai nuskambėjo taip keistai, juokingai, nesuprantamai. O dabar jis geriausias mano draugas.
Ir žinoma Johanas... Kiek smagių akimirkų praleista, kai jis bandė išmokyti atsistoti ant snieglentės, kiek prasivolioto sniege juokiantis, kiek išgerta karštos arbatos puodelių jaukiuose kavinukėse.
Diena po dienos, man čia darosi vis geriau, jau visiškai pripratau čia, daugiau nebetaupau šypsenos, nes supratau, kad tai kvailiausias dalykas pasaulyje. Ir galų gale aš pamažu čia tampu... laiminga?
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: Sutaupyta šypsena   

Atgal į viršų Go down
 
Sutaupyta šypsena
Atgal į viršų 
Puslapis 34Pereiti prie : Previous  1, 2, 3, 4  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
 :: • fan fiction-
Pereiti į: